Missa Papae Marcelli
Švenčiant 500-ąjį Giovanni Pierluigi da Palestrina gimtadienį
Tarptautinis senosios muzikos ansamblis “Canto Fiorito”
Meno vadovas ir dirigentas Rodrigo Calveyra (Brazilija/Prancūzija)
Solistai: Lina Dambrauskaitė ir Ieva Gaidamavičiūtė (sopranai), Renata Dubinskaitė ir Saulė Šerytė (mecosopranai), Povilas Vanžodis (tenoras), Nerijus Masevičius (bosas) .2025 metais švęsime vieno įtakingiausių kompozitorių muzikos istorijoje 500-ąjį gimtadienį – Giovanni Pierluigi da Palestrina buvo pagrindinis Vatikano kompozitorius Kontrreformacijos laikais, o jo muzika skambėjo visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Jis padarė precedento neturinčią įtaką savo laikų ir vėlesnių laikų muzikai (pvz. Johanas Sebastianas Bachas giliai studijavo Palestrinos muziką, kopijavo ir atliko vienas jo mišias). Be to, Palestrina turėjo didžiulę įtaką Vazų dvaro muzikai: trys tiesioginiai Palestrinos mokiniai (Annibale Stabile, Asprilio Pacelli ir Giovanni Francesco Anerio, kūrę muziką svarbiausiose Romos ir Vatikano bažnyčiose) nuo XVI a. pabaigos dirbo kapelmeisteriais Vazos dvare. Šių dienų muzikologai teigia, kad per šiuos mokinius Palestrinos muzika evoliucionavo Lietuvoje. Drąsiai galime sakyti, kad be Palestrinos palikimo Lietuvos muzikos paveldas nebūtų toks pats!
Ansamblis „Canto Fiorito“ švęs šį didingą jubiliejų su nauja programa, kurioje skambės išskirtinai Palestrinos muzika, atliekama šešių lietuvių dainininkų a cappella, diriguojant asnamblio meno vadovui Rodrigui Calveyrai.
Programos šerdį sudarys garsiosios, ryškų istorinį vaidmenį atlikusios mišios „Missa Papae Marcelli“ – tai viena svarbiausių visų laikų kompozicijų! 1562–1563 m. vykusiame Trečiajame ir baigiamajame Tridento susirinkime buvo kalbama apie polifoninės muzikos naudojimą Katalikų bažnyčioje. Susirūpinimą kėlė dvi problemos: pirma, nepriimtinos muzikos naudojimas bažnyčioje (pvz., pasaulietinės, kartais net nepadorios dainos, kurioms pritaikyti religiniai tekstai (contrafacta); ir antra, imitacijos technika polifoninėje muzikoje neleido suprasti mišių žodžių, taigi, trukdė klausytojo tikėjimui. Susirinkime svarstyta, ar nereikėtų pamaldose visiškai uždrausti polifonijos. Jei Bažnyčia būtų įvykdžiusi šį draudimą, visa muzikos evoliucija būtų pasukusi neaiškiu keliu… Būtent šiame istoriniame kontekste Palestrina sukūrė mišias “Missa Papae Marcelli”, dedikuotas popiežiui Marcello II. Paprastas, raiškiu tekstu išsiskiriantis “Missa Papae Marcelli” stilius įtikino kardinolą Carlo Borromeo, kad polifonija gali būti suprantama ir kad tokia muzika kaip Palestrinos yra pernelyg graži, kad būtų uždrausta bažnyčioje.
Greta minėtų mišių programoje skambės šventiniai kūriniai, tokie kaip „Magnificat quarti toni“ ir kompozicijos, galinčios būti mišių dalimi, pavyzdžiui, „Accepit Jesum calicem“, kurios yra tarp geriausių Palestrinos kūrinių šešiems balsams.
Šis projektas siekia sugrąžinti šio nuostabaus, Lietuvos muzikos paveldui svarbaus kompozitoriaus atminimą ir atšvęsti vieno svarbiausių visų laikų muzikos kūrėjų 500-ąjį gimtadienį.